Boksas, kaip sportas, atsirado daugiau kaip prieš 5000 metų. Apie šios sporto šakos amžių byloja įvairios iškasenos, rastos besiboksuojančius žmones vaizduojančios skulptūrėlės. Didžiausiuose pasaulio muziejuose sukaupta daugybė bokso istoriją menančių relikvijų.

 

Bokso pirmtakas - kumštynės – tokios pat senos kaip ir pirmosios kultūros apraiškos. 688 m. prieš Kristų boksas buvo įtrauktas į 23 olimpinių žaidynių programą. Tuomet tai buvo žiaurus sportas: sportininkai kovodavo plikais, tik odos juostomis apvyniotais kumščiais. Sportininkai patirdavo sunkių traumų.

 

Bokso atgimimas prasidėjo Anglijoje. Žinios apie boksininkų kovas siekia 1681 m. pradžią. Pamažu buvo kuriamos bokso varžybų taisyklės, draudžiami veiksmai, turėję mažai ką bendro su boksu: smūgiai alkūnėmis, galva ir kitomis kūno vietomis, išskyrus kumščius.

 

Tobulėjo ir bokso pirštinės – jos pamažu tapo saugesnės, mažiau pavojingos praleidus smūgį, saugesnės buvo ir pačiam boksininkui. Buvo pereinama prie kovos, reglamentuojant raundo laiką, pertrauką tarp raundų. Markizo Kvinsberio sukurtos taisyklės buvo svarbus žingsnis į priekį populiarinant šį sportą, jos pavertė boksą saugesnį ir, svarbiausia, patrauklesnį žiūrovams.

 

Daugelis taisyklių punktų išliko iki šių dienų: boksininkai kovoja ringe, jiems teisėjauja ringo teisėjas, kurio pagrindinė funkcija – saugoti boksininkus nuo neleistinų veiksmų, įvestos svorio kategorijos.

 

Tik 1904 m. boksas buvo įtrauktas į olimpinių žaidynių, kurios vyko Sent Luise (JAV), programą. Pirmasis Europos bokso čempionatas surengtas Stokholme (Švedija) 1925 m. Pirmasis pasaulio bokso čempionatas – tik 1974 m. Kubos sostinėje Havanoje.

 

Šiuolaikinėse bokso varžybose sportininkai skirstomi į svorio, amžiaus kategorijas. Atskirai vykdomos jaunučių, jaunių, jaunimo ir suaugusių bokso varžybos. Daugelyje varžybų ir turnyrų boksininkai skirstomi ir pagal turėtų kovų skaičių bei sportinį stažą. Taip stengiamasi išvengti meistriškumo skirtumo, siekiama, kad sportininkas kovotų su sau lygiaverčiu varžovu.

 

Bokse labai rūpinamasi sportininkų sveikata, prieš kiekvieną kovą jie nuodugniai tikrinami, po turnyro sportininkams neleidžiama dalyvauti varžybose anksčiau negu po mėnesio. Tas pats taikoma ir sportininkui anksčiau laiko pralaimėjus kovą.

 

Lietuvoje boksas kultivuojamas daugiau negu 90 metų. Bokso pradininkas Lietuvoje buvo Atlanto vandenyno nugalėtojas Steponas Darius. Jis buvo ir vienas iš pirmojo bokso čempionato Lietuvoje organizatorių. Daug pasaulinio lygio bokso žvaigždžių išaugo Lietuvoje. Lietuvos boksininkai 10 kartų laimėjo Europos čempionato aukso medalius, penkis kartus lipo ant Olimpinių žaidynių garbės pjedestalo.

 

Aukso medalį Meksiko olimpinėse žaidynėse iškovojo Danas Pozniakas, jis tris kartus buvo stipriausias Europoje ir vieną kartą tenkinosi sidabro medaliu. Tris aukso medalius kontinento čempionatuose iškovojo Ričardas Tamulis, Tokijo olimpinėse žaidynėse jis pelnė sidabro medalį.

 

Panevėžio miestą garsino daugkartiniai šalies ir tarptautinių turnyrų nugalėtojai: Česlovas Markevičius, Juozas Iržikevičius, Vidmantas Funka, Stasys Sereika.

 

Pokariu vienas svarbiausių Lietuvos sporto, kaip mūsų šalies nepriklausomybės simbolio, įvykių buvo atkaklios kovos tarp talentingojo Algirdo Šociko ir tvirto kaip ąžuolas ruso Nikolajaus Koroliovo. Apie A. Šociko kovas su N. Koroliovu  žinojo beveik visi Lietuvos žmonės. Septynis kartus jie kovėsi ringe. Keturios kovos baigėsi lietuvio pergale. A. Šocikas du kartus yra iškovojęs Europos čempiono titulą.

 

Straipsnio šaltinis : bkolimpietis.lt